Mano Erdvė internete

Naujų įrašų čia nebebus, visi bus rašomi į Kivilius.lt.

Internete paplito savotiškas žaidimas: Yra paskelbiamos temos ir visą mėnesį, kiekveiną dieną turi padaryti nuotrauką atspindinčią šitą temą. Šį žaidimą bandžiau pradėti rugsėjį – neišėjo, bandžiau ir spalį – padariau gal vieną nuotrauką, o dabar bandau lapkritį. Nors ne visos nuotraukos yra darytos konkrečią dieną (yra netgi paimtų iš archyvo) ir serija net nėra baigta, bet tikiuosi, kad kito mėnesį pabaigsiu.

Continue reading →

Žaidimų konsolės norėjau ganėtinai senai, bet nei pavyko nuspręsti kurios konkrečiai, nei buvo galimybių pasinaudoti papildomomis paslaugomis, apie kurias skaitykite toliau. Iškart įspėju, kad ši apžvalga gali nebūti visiškai objektyvi (atkreipti dėmesį į pavadinimą J) ir gali turėti netikslumų.

Ne vien žaidimų konsolė, o visas media centras

Nors tai vadinama žaidimų konsole, bet Microsoft xbox pradėjo reklamuoti kaip visapusišką medijos centrą ir žaidimai iš pirmo žvilgsnio nebėra svarbiausia šito prietaiso dalis. Tai priedas jūsų televizoriui, per kurį galit žiūrėti filmus, youtube filmukus, klausytis muzikos ir paprastą TV paversti šiek tiek išmaniuoju suteikiant galimybę jam rodyti daugiau turinio.
Daugybė tarnybų xbox’ą pverčia tai kuo jis yra dabar, būtų galima paminėti bbc iplayer, netflix kuriuos naudoju dažniausiai.
BBC iplayer tai paslauga leidžianti peržiūrėti beveik viską ką transliuoja BBC, bet negalima žiūrėti televizijos gyvai ir galima pasiekti tik savaitės senumo įrašus. Netflix – šiek tiek kitokiu pagrindu veikianti paslauga, tai labiau filmų ir serialų archyvas prie kuri neribotą priėjimą (PC, konsolės, telefonai) gaunate už 6 svarus per mėnesį. Dažniausiai nėra pačių paskutinių filmų ir naujausių serialų epizodų (populiariausi amerikietiški serialai vėluoja apie du sezonus), bet yra tikrai šauni tarnyba tam ko dar nematėte, o tokio turinio yra tikrai daug. Smulki, maža problema yra ta, kad nei BBC, nei Netflix neveikia Lietuvoje, nors tai ne microsoft kaltė, bet vien dėl šitų dviejų tarnybų neveikimo xbox praranda visą žavesį kaip media centras, nes filmus iš USB atmintinės dabar rodo dažnas TV, xbox’o pirkti dėl to tikrai neverta.
Xbox’as labai gerai sutaria su iPod’u – ne tik jį krauna prijungus į USB jungtį, bet ir leisti iš jo muziką rūšiuojant pagal atlikėjus, playlistus ar albumus. Tikrai labai vykusi integracija.

Kaip minusą būtų galima paminėti xbox pultą, kuris žaidimams yra tikrai puikus, bet kaip media centro valdiklis, tikrai nieko gero, nes nenaudojamas apie 20 minučių jis “užmiega” ir norint pvz. pakeisti dainą, paleisti sekantį serialo epizodą netflix, turite jį vėl įjungti, palaukti kol jis susijungs su xbox ir tik tada atlikti norimą veiksmą. Visa tai užtrunka gal 5 sekundes, bet erzina. Sprendimas tam yra, bet reikalauja papildomo pirkinio nuotolinio valdymo pulto, kuris kaip standartinis TV ar bet kokio kito prietaiso nuotolinis pultas, veikia IR pagrindu ir jo nereikia kiekvieną kartą nei įjunginėti, nei laukti kol “susiporuos”. Jis tiesiog veikia.

Konsolė draugauja su tinklu pasidalintu turiniu – muzika ir filmais, bet nepalaiko mvk formato, kas taip pat labai trukdo, nes tai vienas populiariausių formatų 720 ir 1080 turiniui.

Laidai, jungtys ir kiti košmarai

Konsolę jungiant prie televizoriaus su HDMI jungtimi – nekils jokių problemų, turėsite nusipirkti standartinį HDMI-HDMI laidą ir televizoriuje turėsite ir garsą ir vaizdą. Turite prabangią audio sistemą? Taip pat ne problema, ją prie xbox galite prijungti optiniu kabeliu (taip pat nepridedamas). Dabar, kai visi televizoriai yra bent HD Ready (720p) ir turi HDMI jungtis, prie xbox gaunate kabelį (RCA)skirtą analoginiam vaizdui (ir garsui) tinkamą tik į senovinį, kineskopinį televizorių kurį prieš keletą metų kažkam atidavėt ir džiaugėtės atsikratę.

Kiek kitos variantas, jei norit konsolę jungti prie kompiuterio monitoriaus (kad ir HDMI, bet mano atveju tai buvo DVI), kaip ir minėjau turėsit nusipirkti HDMI laidą (mano atveju HDMI-DVI) ir jei neturite optinį įėjimą palaikančios audio sistemos – turit problemą. Turėsit pirkti adapterį iš xbox jungties į tai ko jums reikia. Greičiausiai nelabai turėsit iš ko rinktis ir turėsit pirkti RCA išėjimą turintį adapterį, tada jei jūsų audio sistema neturi tokio įėjimo – reiks dar ir RCA – 3.5mm adapterio. Taip pat reiktų paminėti tai, kad 5.1 ar dar kokio “erdvinio garso” formato negausit jei nenaudosit skaitmeninio išėjimo.

Teoriškai ausines prie konsolės prijungti galima tik aukščiau išvardintu keliu arba naudojant audio adapterį kuris jungiasi į pultą, kuris nėra oficialus, todėl manau, kad taip prijungus, neturėtumėm gauti kokybiško garso, bet šito kelio nebandžiau.

Bendravimui žaidimuose su konsole gauname headset’ą kuris turi vieną ausinę ir mikrofoną, jungiasi į pultą. Viskas būtų labai neblogai, jei ne pastovus “šnypštimas” į ausį nors niekas nevyksta. Vietoj jo galima nusipirkti specialią belaidę laisvų rankų įrangą kuri turi visai universalų pritaikymą – veikia tiek su xbox (2.4GHz dažniu, kaip ir pultas) ir BT, todėl gali būti naudojama tiek su telefonais, tiek bet kokiais kitais prietaisais. Jei ne tas akinantis žalias (jei naudojama su xbox) ar mėlynas (jei su BT) lemputės mirksėjimas, būtų tikrai visai nieko.

Xbox turi 5 standartines USB jungtis ir vieną specialią su papildomu maitinimu skirta kinect sensoriui. Dvi jungtys yra priekyje, bet dėl savo konstrukcijos, problematišką ten net Corsair Voyager įkišti, o storesnių atmintinių net neįmanoma.

Dar vienas keistas sprendimas tai sensoriniai mygtukai. Įjungimo mygtuką kuris yra konsolės viduryje netyčia paliesti yra ne visai paprasta ir tai netrukdo, bet kampe esantis DVD “stalčių” atidarantis mygtukas yra maždaug ideali vieta pasidėti pirštą norit pvz. prilaikyti konsolę ką nors jungiant į USB jungtį ar panašiai. Vieną kartą taip netyčia atsitiko iš DVD į kietąjį diską kopijuojant žaidimą ir jokio pasigailėjimo, visą procesą teko pakartoti iš naujo, jokio pratęsimo.

Žaidimai

Tai yra tai dėl ko perki šitą daiktą, nors visi bonusai yra labai gerai ir smagu, bet žaidimai yra ta vieta kur xbox pralenkia paprastą DVD grotuvą. Viskas priklauso nuo konkrečiai pasirinktų žaidimų, bet kiek man teko bandyti, visi tikrai konkrečiai pritaikyta šitai konsolei. Pirmo asmens šaudykles ilgai žaidus su PC naudojant klaviatūrą ir pelę atrodo neįmanoma to daryti su pultu – Call of Duty: Modern Warfare (2 konkrečiai mano atveju) paneigia tai su kaupu. FIFA 2012 įrodo, kad tokie žaidimai TIK taip ir turi būti žaidžiami, o Forza 4 priverčia pagalvoti ar tikrai vairavimo stimuliatoriams būtinas vairas, nes tiek “trigeriai” akseleratoriui ir stabdžiams, tiek analoginės svirtys vairavimui ir kameros valdymui veikia tikrai puikiai, o pulto vibravimas “pametus galą”, užvažiavus ant trasos krašto, ar (ne)tyčia į ką nors įvažiavus leidžia pilnai jausti ir valdyti esamą situaciją.
Populiariausi žaidimai dabar leidžiami visoms platformoms todėl dauguma žaidimų galima žaisti tiek xbox, tiek Playstation, tiek PC, bet kai kurie, kaip ir mano minėta Forza 4, yra skirti tik xbox. Šiuo metu bandžiau GTA IV, Forza 4, FIFA 10 ir FIFA 12, Skyrim, Call of Duty Modern Warfare 2, Assassin’s Creed ir Assassin’s Creed Brotherhood, Need for Speed: Shift ir Test Drive Unlimited. Visi iš jų veikė tikrai gerai jei vertinsim tai, kaip žaidimas “paruoštas” žaisti jį būtent xbox’u. Valdymas visur atidirbtas puikiai, bet iš veikimo pusės GTA 4 pasirodė prasčiausiai. Žaidimas kartais, pvz. važiuojant dideliu greičiu ar be priežasties, “lagina” ar trumpam pakimba. Turbūt šitas žaidimas nėra optimizuotas niekam.

Ką pirkti iškart ir be ko galima pakentėti

Senesnės versijos xbox’ai neturėjo net wifi, jį reikėjo pirkti papildomai už porą šimtų ar net daugiau litų, dabar nauji “slim” yra iškart su juo ir turi 250 GB HDD (pirkti be HDD būtų visiškai beprasmiška). Į komplektą įeis live prenumerata mėnesiui, headset’as, belaidis pultas, AA baterijos jam ir kabelis iš xbox jungties į RCA, kurį iškart galit mesti lauk.
Be visų būtinų kabelių prie xbox, nepamirškite ir akumuliatorių puleliui arba pradžiai kelių AA baterijų, nes pirmasis komplektas, kuris bus pridėtas pasibaigs pačiu blogiausiu metu, kai online kovosit dėl savo ir viso pasaulio likimo, parduotuvės nebedirbs, nes bus vėlyvas vakaras ir pasirodys, kad televizorių pultelių baterijos taip pat jau beveik mirusios. Aš nusipirkau krūvą AA Duracell Powercell baterijų (nes buvo akciją) ir pabandymui nusipirkau pigų (Ne Microsoft’o) akumuliatorių su įkrovikliu, kuris nepasiteisino, matyt teks ieškoti panašesnio į originalų, kas ilgalaikėje perspektyvoje bus pigiau ir patogiau nei baterijos.

Visi kiti priedai nėra būtini iškart, bet turėkite omenyje, kad per mėnesį turit nusipirkti live prenumeratą, be kurios xbox’as – tik dėžutė, ją galima pirkti kas mėnesį, kad tris arba iškart už visus metus. Parduotuvėse gali kainuoti du ar net beveik tris kartus daugiau nei internetu, galiu rekomenduoti parduotuvę apie kurią jau esu rašęs – G2play.net, tuo pačiu galit prigriebti ir šiek tiek MS Live points – pravers, nes žaidimuose gana įkyriai siūlys ką nors ką po keliolikto parodymo tikrai norėsit įsigyti.

Pagalvokit apie antrą pultą, lenktynių žaidimai kaip pvz. Forza 4 turi “split screen” funkciją, net tokie, iš pirmo žvilgsnio atrodantys išimtinai vienam žaidėjui skirti žaidimai, kaip Portal, turi co-op rėžimą, kuris yra labai smagus, na o sporto žaidimai kaip FIFA (palaiko iki keturių žaidėjų vienu metu!) ar NBA žaidžiant dviese (tiek toje pačioje, tiek priešingose komandose) yra bent 200 procentų smagiau.

Perkant tik xbox, tik xbox ir gausite. Be jokių žaidimų, demo versijos iš marketplace tikrai labai greit pabos ir nebus tokios smagios kaip pilni žaidimai todėl ką nors reiktų nusipirkti. Naujausi ir “geri” žaidimai yra labai brangūs, gali kainuoti nuo 100 iki 250 litų todėl ką nors iš tokių reiktų pirkti tik tada jei tai tikrai bus tas žaidimas kurio labai norite ir jau senai du kartus perėjot visas senesnes jo versijas. Pavyzdžiui dabar vienas iš labiausiai reklamuojamų žaidimų tai Assassin’s Creed 3, kuris kainuoja apie 200 litų, prieš perkant jį turbūt būtų būtina pažaisti tiek pirmą, tiek antrą tiek “Brotherhood”, tiek “Revelations”, kuriuos galima pirkti net naudotus ir labai pigiai, jei gerai pamenu, už pirmąją dalį sumokėjau du svarus, o už “brotherhood” – 5. Šiek tiek brangiau, bet siunčiantis į Lietuvą galima pirkti čia, ar dar pigiau, jei pasiseks – ebay aukcionuose. Tai galioja beveik visiems žaidimams, jei yra nauja versija – sena bus gerokai pigesnė. Dar vienas pavyzdys būtų FIFA 13 naujas, ką tik išėjęs žaidimas kainuoja 40 svarų (Lietuvoje turbūt virš 200 litų), bet naudotas (pre-owned) FIFA 2012 kainuoja vos 8 svarus nors prieš kelis mėnesius taip pat kainavo apie 40, o pvz. FIFA 10, perkant kelis žaidimus galime gauti nemokamai arba už simbolinį vieną svarą. Taip pat reikia nepamiršti to, kad 2012 versija yra gerokai smagesnė už 2010 metų todėl visiškai sutaupyti tokiu būdu neišeis.
Jei randate konsolę su kartu su jūsų norimu žaidimu “bundle”, greičiausiai taip bus gerokai pigiau nei tą patį žaidimą pirkti atskirai, mano komplekte buvo Skyrim (tik kodas, skirtas atsisiųsti iš marketplace) ir Forza 4 Essentials Edition(Kas vėliau paaiškėjo yra tik beveik pilna versija ir jos “upgradinimui” iki pilnos išleidau dar apie 10 svarų). Užkietėjęs geimeris, mano kambariokas, patikino, kad Skyrim yra geriausias žaidimas, o Forza 4 – praktiškai tas žaidimas dėl kurio ir norėjau konsolės, todėl būtent šitokiu komplektu ir susigundžiau.
Dar viena žaidimų pirkimo galimybė, kuri turbūt patogiausia – žaidimus pirkti iš Marketplace, kaina būna panaši į “dėžučių” (retail), bet didžiausias privalumas yra tas, kad norint žaisti – nereikalingas diskas. Jei žaidimą turite su disku, norint jį žaisti teks diską ir įdėti nors žaidimas bus įrašytas į kietąjį diską, jis “prasisuks” tik kelias sekundes – patikrins ar tikrai tas CD ir ar tikrai jus jį turite. Patogiai įsitaisius jūsų pasirinkimas suvaržomas iki to ką turite nusipirkę marketplace ir vieno į “stalčių” įdėto disko.

Kinect?

Vis daugiau žaidimų galima pamatyti skirtų Kinect, taip pat prisideda įdomių galimybių kaip medijos valdymas balsu ir taip toliau. Kinect’as tikrai įdomus priedas, bet ar verta jį pirkti, kai jis kainuoja tiek pat kiek pusė konsolės kažin ar verta. Artimiausiu metu pabandysiu pasiskolinti ir pabandyti atidžiau (dabar esu bandęs tik keletą minučių įvairiuose reklaminiuose stenduose.).

Dėl kokių aplinkybių xbox pirkti neverta?

Turbūt labai keistai nuskambės šita priežastis, bet: Jei gyvenate Lietuvoje. Aš visiškai rimtai. Negalėsit naudotis nei visais servizais, nei rasit kur “vietoje” nusipirkti naudotų žaidimų. Turbūt vienintelis variantas, tai nuraminus sąžinę nusilaužti konsolę ir žaisti piratinius žaidimus išvis atsisakant visų “Live” privalumų ir neperkant Gold narysčių.

Naudojat Windows 8 ar turit telefoną su Windows sistema?

Bandydamas Windows 8 pastebėjau visai įdomų dalyką – man pasiūlė prisijungti prie xbox ir jį valdyti, žiūrint filmą (ar kalusant muzikos) – jį paleisti xbox’e. Šitai turėtų labai įdomiai veikti planšetėse arba telefonuose, nes visas aplikacijos interface pritaikytas būtent lietimui. Video galit pažiūrėti čia.

Jau savaitę turiu šį daiktą ir bent kol kas tai atrodo smagus žaisliukas, tikiuosi naudojant ilgesnį laiką – nenuvils.

Pasirodo būna netgi šitaip, kad beveik uždarytas, neatnaujinamas tinklaraštis gali gauti šitokį apdovanojimą/įvertinimą, už tai esu dėkingas Vorui tinkle arba @E_latte - kaip jums patogiau. Blogiausia dalis, apdovanojimas tuo nesibaigia, kartu su juo kiekvienas apdovanotasis turi ir prievolių:

•  Paskelbti apie save 7 dalykus, kurie galbūt bus įdomūs;
• Apdovanoti dar 5 blogus;
• Jų autoriams pranešti asmeniškai;

Vakar gavęs šį apdovanojimą tikrai nustebau, nes neturiu nieko benrdo, nei su dizainu, nei su stiliumi nei dar su kuo, už ką įsivaizduočiau šis apdovanojimas galėtų būti skirtas. Sekanti emocija buvo panika iš dviejų dalių: (1)  ką apie save įdomaus turėčiau pasakyti ir (2) ką turėčiau apdovanoti, nes paskutiniu metu tikrai “apsileidau” – lietuviškų blogų skaitau vis mažiau ir mažiau… tiesiog spaudinėju mark all as read” ir apsimetu, kad perskaičiau…

•  Turiu keistų įpročių dėl tvarkos. Iš pirmo žvilgsnio mano darbo stalas galbūt neatrodo tvarkingas, bet visada viskas atsiremia į kelias taisykles kurių kažkaip nespecialiai, bet laikausi: ne daugiau viena knyga ant stalo/palangės, laidai – tik visi skirtingi (jokių dviejų micro usb ant stalo vienu metu nerasit), jokių nereikalingų daiktų – tik tai kas būtina.
• Nenaudoju cukraus. Ta prasme paniškai nuo jo tikrai nebėgu ir neskubu plautis skrandžio netyčia ką nors suvalgęs, bet pats cukraus niekur nededu.
• Esu priklausomas nuo kavos ir juodo šokolado. Priklausomybė nepasireiškia baisiai, tiesiog kavos niekada neatisakau ir išgeriu bent du puodelius per dieną. O šokoladas sena mano silpnybė. Nors jo ir nesuvalgau daug, bet su savimi visada turiu kokią tai plytelę. Paskutiniu metu įpatingai pamėgau šitą šokoladą su čili. Rekomenduoju.
• Nieko specialiai nekolekciuonuoju, bet, turiu nemažą kruvelę monetų iš užsienio, tiesiog kiekvieną kartą kur važiuojant vis kažkiek lieka kur užsilikę, nors euro zona iš dalies gerokai apstabdė šitą reikalą, bet manau rasčiau kokią Itališką lyrą(galima laidoti nuo 2002m), Slovakijos kroną (2009m) ir t.t. žodžiu mano kolekcija labiau vintage, nei turinti realią vertę. Galbūt, net kada reiks tą kolekcija surasti…
• Mano kambario šviestuvas: kaitrinė(buvo taupanti, bet sugedo, tai čiupau pirmą pasitaikiusią…) lemputė įsukta į patroną kuris kabo ant laido, nors ir turiu normalų šviestuvą, bet per pusę metų vis dar neradau laiko/noro pasikabinti. Taip esu visiškas tinginys.
• Kompiuteris man atrodo visiškai asmeniniam naudojimui skirtas daiktas. Nesuprantu kaip žmonės skolina/skolinasi…
• Bullet points dažnai naudoju tam, kad žmonės greit nepastebėtų kiek yra punktų. Dažniausiai pasiteisina.

O aš norėčiau nominuoti šiuos blogų autorius:

• Powiuke – blogas, google+,  twitter.
• Simonui – blogas, (Vėl dingai iš gplus?!) EDIT: atsirado, twitter.
• Urzgianti - blogas, google+,twitter.

Ir šantažo teorija –  likę du blogai, kuriems norėčiau duoti apdovanojimą – jį gavo jau prieš tai, tikiuosi ten rasti po dar 7 “paslaptis”.

• Vorui Tinkle.
• Laimės Kūdikiui.

Visai nebloga šita akcija. Man pradeda patikti.

Kaip visi puikiai žinote, LR Seimas posėdžio (nr. 399) metu balsavo už Autorinių Teisiu ir Gretutinių teisių įstatymo pakeitimą ir papildymą. Prieš tai nurodytoje nuorodoje galima pažiūrėti viską plačiau, pradedant konkrečiais pakeitimais, baigiant garso įrašu ir stenograma.

Suradus sąrašą seimunų kurie balsavo už buvo išsiųsti laiškai, prašantys paaiškinti savo poziciją  ir kaip net pateikiau pavyzdį – laikmena naudojama asmeniniais tikslais, dedamas asmeninis tūrinys  ir klausiau ar tokiu atvėju mokestis teisingas ir kodėl.

Čia seimūnų atsakymai – chronologine tvarka, kalba netaisyta.

Jurgis Razma:

Manau, kad ir Jūs neįsivaizduojate, kad būtų įmanoma individualiai apmokestinti laikmenų naudojus tiksliai suskaičiavus, kiek ir kokių autorių kūrinius naudoja ir daugina. Todėl imamas “suvidurkintas” mokestis. Žinoma, tas, kuris naudoja tik standartines kompjuterines programas ar pats jas kuria, gali jausti tam tikrą šio apmokestinimo neteisingumą. Vis dėlto siūlyčiau į šį sprendimą žiūrėti pozityviai laikant, kad tai solidarumo mokestis paremiant kūrėjus.
Pagarbiai,
Jurgis Razma

Paklaustas nuomonės dėl tokio sprendimo ekonominių pasėkmių atsakė:

Sutinku, kad priimtu sprendimu sustiprinam paskatas prekes įsigyti šešėliniame sektoriuje, bet vien ta logika negalim vadovautis, nes tuomet privalėtume nustatyti minimalius tarifus visų mokesčių.

Toliau – Rimantas Jonas Dagys:

Gerbiamas pone Aivarai Kiviliau,
Niekas neprieštarauja, kad autoriams reikia teisingai atlyginti. Kaip? Iš ko? Per valstybės programas? Bet čia visų, daugumoje nieko su šia veikla neturinčių. Piliečių mokesčių pinigai.  Verslo rūšis susijusi su elektroninėmis laikmenomis, žymia dalimi sėkmingai dirba žymia dalimi tik todėl, kad yra autoriai kurių kūriniai šiomis technologijomis platinami. Šiuo pelnu nesidalijama su jo kūrėjais. Ar tai teisinga? Manau ne. Įstatymas numato tik nežymios pelno dalies perskirstymą autorių naudai.

Pagarbiai,
Dr. Rimantas Dagys

Rima Baškienė:

Gerb. Aivarai Kiviliau,
Dėkoju už laišką, diskutavome šiuo klausimu, atsakymą Jums atsiųs išvadų rengėjai .
Pagarbiai, R.Baškienė

Paulius Saudargas:

Gerb. Aivarai,

Dėkui už laišką ir išsakytas mintis. Savo pozicijos motyvus ne kartą dėsčiau komiteto svarstymuose, surengtuose klausymuose, kur buvo sudarytos sąlygos pasisakyti visoms suinteresuotoms pusėms bei vakar LR Seimo plenarinio posėdžio metu tiek diskusijoje, tiek pasisakymuose viešai. Taigi pagrindinius savo balsavimo motyvus jau esu išdėstęs labai aiškiai ir viešai. Kadangi klausiate dar kartą, nors įstatymas jau priimtas, išdėstysiu pagrindinį motyvą: autoriams turi būti atlyginta ir geresnio modelio nei Lietuva, nei kitos ES šalys dar nesugalvojo.

Ramių ir šiltų Jums Šv. Kalėdų!

Pagarbiai

Evaldas Jurkevičius:

Sveiki

Atsakymas i jusu klausima.

Piratavimo atvejai labai paplite ir budu , kaip atstatyti teisybe autoriu atzvilgiu sudetinga , sis istatymas ir numato teisinga atlyginima Nacionaliniams kurejams.

Pagarbiai E.Jurkevicius.

Remigijus Žemaitaitis:

Labas rytas,

atsiprašau, kad tik dabar Jums atrašau, tačiau šventinis laikotarpis buvo pakankamai užimtas.

Teisė atgaminti kūrinį ar kitą autorių teisės saugomą objektą yra išimtinė autorių  teisė. Iš to seka, kad bet kuris asmuo norėdamas atgaminti kūrinio kopiją, turėtų kiekvieną kartą kreiptis į autorių prašydamas tam leidimo, o taip pat turėtų sumokėti jam atlyginimą. Tačiau, remiantis 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo 5 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatomis, valstybės narės turi pasirinkimą įtvirtinti autorių teisių apribojimą, leidžiantį be autoriaus leidimo atgaminti kūrinių kopijas asmeniniais tikslais, arba tokio apribojimo neįtvirtinti. Tuo atveju, jei valstybės narės tokį apribojimą numato – turi būti nustatyta teisingos kompensacijos, bent iš dalies dengiančios autorių nuostolius, mokėjimo pareiga („Valstybės narės 2 straipsnyje nustatytai atgaminimo teisei gali nustatyti išimtis arba apribojimus kai atgaminama asmeniniam naudojimui bet kurioje laikmenoje ir atgaminantys fiziniai asmenys nesiekia tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, su sąlyga, kad teisių turėtojai gautų teisingą kompensaciją, priklausomą nuo 6 straipsnyje nurodytų techninių apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo atitinkamam kūriniui ar objektui“).

Manytina, kad Lietuvoje būtų neracionalu ir nepraktiška atsisakyti valstybėms narėms garantuojamos teisės taikyti asmeninio atgaminimo išimtį, kadangi  sunku įsivaizduoti kokios teisinės ir faktinės priemonės leistų sukurti tinkamą kontrolės (ar ir kiek vartotojai padarytų tokių kopijų asmeniniams tikslams) mechanizmą. Todėl pasirinkta įtvirtinti autorių teisių apribojimą atgaminimui asmeniniais tikslais.

Minėtos direktyvos 5 straipsnio 2 dalies a punktas taip pat įtvirtina valstybės narės teisę nustatyti išimtis arba apribojimus, kai atgaminama popieriuje ar kokioje nors kitoje panašioje laikmenoje, bet kokiu fotografavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, išskyrus muzikos natų rankraščių atgaminimą, su sąlyga, kad teisių turėtojai gautų teisingą kompensaciją.

Pažymėtina, kad Lietuvos įstatymų leidėjas, numatydamas teisių apribojimus dėl kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais, o taip pat atgaminimo reprografijos būdu, privalo laikytis Informacinės visuomenės direktyvos nuostatų ir užtikrinti, kad teisių turėtojams už šiuos apribojimus būtų tinkamai kompensuojama, tačiau iki šiol šios pareigos tinkamai nevykdė – nors galiojančiame įstatyme įtvirtinti minėti apribojimai, tačiau numatytas kompensavimo mechanizmas nesudarė sąlygų kompensacinį atlyginimą skaičiuoti nuo labiausiai asmeniniam atgaminimui naudojamų laikmenų ir įrenginių, už atgaminimą reprografijos būdu teisių turėtojams taip pat tinkamai nekompensuojama, tokiu būdu smarkiai pažeidžiant tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių teisių turėtojų interesus.

Galiojančiais įstatymo pakeitimais, kuriuos minite savo laiške, įtvirtinti sprendimai kaip užtikrinti tinkamą kompensaciją teisių turėtojams už atgaminimo teisės apribojimus ir iš dalies kompensuoti dėl įstatyme numatytų apribojimų negaunamas pajamas. Pakeitimai parengti įvertinus 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo 5 straipsnio 2 dalies a ir b punkto nuostatas, bei ETT praktiką. Išskirtinas ETT sprendimas byloje Padawan SL V. SGAE, Nr. C-467/08, kurio 44 ir 45 punktuose, akcentuojama, kad kūrinio ar kito saugomo autorių teisės objekto atgaminimo veiksmai asmeniniais tikslais turi būti laikomi galinčiais sukelti žalą kūrinio autoriui („44. Privačiai veikiančio fizinio asmens kopijavimo veiksmas turi būti laikomas galinčiu sukelti žalą atitinkamo kūrinio autoriui; 45. Vadinasi, žalą išimtinės atgaminimo teisės turėtojui sukelia asmuo, kuris savo asmeniniam naudojimui atgamina saugomą kūrinį, nepaprašęs išankstinio šio teisių turėtojo leidimo. Todėl iš principo šis asmuo turi atlyginti su šiuo atgaminimu susijusią žalą, prisidėdamas prie kompensacijos, kuri bus sumokėta šiam teisių turėtojui, finansavimo“). Žalos atsiradimo galimybė yra preziumuojama, t.y. nebūtina įrodyti ir faktiškai apskaičiuoti dėl galimo kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais žalos dydį. Kompensacinis atlyginimas traktuojamas kaip kompensacija už galimai daromą žalą, kadangi pačių vartotojų interesais įstatymų nustatyta, kad atgaminimui asmeniniais tikslais nereikalingas kūrėjų leidimas. Todėl esant kūrėjų teisių ribojimui, nustatytam vartotojų naudai, pastarieji turėtų prisiimti apribojimu sukeliamos žalos kompensavimo naštą.

Minėto ETT sprendimo byloje Padawan SL v. SGAE, Nr. C-467/08 46 punkte taip pat   įtvirtinta, kad  pareigą mokėti atlyginimą už kopijavimą asmeniniam naudojimui turi subjektai, kurie turi (disponuoja) skaitmeninio atgaminimo įranga, aparatus ar laikmenas ir teisiškai bei faktiškai suteikia juos šiuo tikslu privatiems asmenims arba teikia jiems atgaminimo paslaugą („46. Tokiomis sąlygomis ir atsižvelgiant į praktinius sunkumus, kylančius siekiant nustatyti privačius naudotojus ir įpareigoti juos kompensuoti teisių turėtojams sukeliamą žalą, taip pat turint omenyje aplinkybę, kad atskirai vertinant iš kiekvieno asmeninio naudojimo galinti kilti žala gali pasirodyti esant minimali ir dėl to nesukelti mokėjimo pareigos, kaip pažymėta paskutiniame Direktyvos 2001/29 35 konstatuojamosios dalies sakinyje, kad būtų finansuota teisinga kompensacija, valstybės narės gali įtvirtinti mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui, kurį mokėtų ne suinteresuoti privatūs asmenys, o subjektai, kurie disponuoja skaitmeninio atgaminimo įranga, aparatais ar laikmenomis ir teisiškai ar faktiškai suteikia juos šiuo tikslu privatiems asmenims arba teikia jiems atgaminimo paslaugą. Tokioje sistemoje mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui turi mokėti šia įranga disponuojantys asmenys“).

Todėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 28, 33, 39, 58, 75 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 20(1) straipsniu ir 1, 2 priedais įstatymo 4 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kompensacinis atlyginimas turi būti mokamas už šio Įstatymo 1 priede nustatytus pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, pagamintus Lietuvos Respublikoje ar į jos teritoriją įvežtus  atgaminti asmeniniam naudojimui skirtus įrenginius  ir tuščias analogines ir skaitmenines garso ir audiovizualines laikmenas; kompensacinį atlyginimą privalo mokėti asmenys, parduodantys šiuos įrenginius ir tuščias laikmenas Lietuvos Respublikoje, o 5 straipsniu keičiamo įstatymo 201 straipsnio 4 dalyje –  kompensacinis atlyginimas turi būti mokamas už atgaminimo reprografijos būdu paslaugas, teikiamas fiziniams asmenims, ir už šio Įstatymo 2 priede numatytus pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, pagamintus Lietuvos Respublikoje ar į jos teritoriją įvežtus atgaminti asmeniniam naudojimui skirtus reprografijos įrenginius. Kompensacinį atlyginimą privalo mokėti asmenys, teikiantys reprografijos paslaugas, ir asmenys, parduodantys reprografijos įrenginius Lietuvos Respublikoje.

Pakeitimais taip pat nustatyta, kad kompensacinį atlyginimą atitinkamiems teisių subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo asociacijos. 25 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo skiriama  kūrybinės veiklos programoms ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms. Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šią sumą ir kolektyvinio administravimo asociacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti bei grąžinti, likusi suma paskirstoma taip:

1. Audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais atveju:
1)            už tuščias garso laikmenas ir įrenginius surinktos kompensacinio atlyginimo dalies 1/3 skiriama autoriams, 1/3 atlikėjams ir 1/3 fonogramų gamintojams (įskaitant transliuojančiąsias organizacijas, už jų pagamintas fonogramas);
2)            už tuščias audiovizualinių kūrinių laikmenas ir įrenginius surinktos kompensacinio atlyginimo dalies 1/3 skiriama autoriams, 1/3 atlikėjams ir 1/3 audiovizualinių kūrinių gamintojams (įskaitant transliuojančiąsias organizacijas, už jų pagamintus audiovizualinius kūrinius).
2. Kūrinių atgaminimo reprografijos būdu atveju:
1)            60 procentų skiriama autoriams, iš jų: 20 procentų – mokslinės ir dalykinės literatūros kūrinių autoriams, 15 procentų – grožinės literatūros ir eseistikos kūrinių autoriams, 15 procentų – vaizduojamojo meno kūrinių autoriams ir 10 procentų – publicistikos kūrinių autoriams (žurnalistams);
2)            20 procentų skiriama knygų leidėjams;
3)            20 procentų skiriama periodinės spaudos leidėjams.

Atsižvelgiant į tai, kad tam tikra dalis nustatyto atlyginimo tenka kolektyvinio administravimo asociacijoms, pažymėtina, jog šios asociacijos steigiamos savanoriškos narystės pagrindu kaip autorių, atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ar kitų autorių teisių, gretutinių teisių subjektų ar jų susivienijimų asociacija (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 66 straipsnio 1 dalis).

Tikiuosi į Jūsų klausimus atsakiau aiškiai ir išsamiai.

Pagarbiai,

LR Seimo narys

Na manau išvadas galite padaryti patys…

PS. Iš 64 siųstų laiškų, atsakymų tik tiek.

Ruduo – ne vien mokslo metų pradžia, taip pat prasideda televizijų sezonai ir vėl po pertraukos pradedami rodyti serialiai. Kiekvieną sezoną – mano sąrašas kiek skiriasi, šiais metais žiūrėsiu (stengsiuosi žiūrėti nuosekliai ir lauksiu kiekvieno epizodo):

1. Fringe. Geekiškas serialas, čia persipina įvairiausios tik mokslinėje fantastikoje įmanomos teorijos, vienas iš pagrindinių veikėjų – dalinai atmintį praradęs mokslininkas kuris savo sūnų susigražino iš kitos dimensijos… Dabar prasidėjo 4 sezonas. Rodomas apie 3 valandą šeštadieniais.
2. The Big Bang Theory.  Serialas apie jaunus mokslininkus, kurie savo srityse yra nepakeičiami, bet visiškai nesuprantantys socialinio gyvenimo, jų nuotykius paįvairina kaiminystėje apsigyvenusi žavi blondinė. Galit pažiūrėti video  - esmę suprasit… Jau rodomas 5 sezonas. Rodoma antrad