Rimantas Liubertas

Ne, neišvažiuoju. Nusibodo Powweb — visą vasarą migravo migravo į naujus serverius, ftp pasidarė panašus į /dev/null; galiausiai atsiuntė laišką “mums čia truputį nesigauna, gal tu pats pažiūrėk”. Hrr.

Susirinkau daiktus ir išėjau į naują smėlio dėžę. Tuo pačiu ir Wordpress atnaujinau (pagaliau!) iki 2.0.4.

Atrodo visai nieko, be to, galėsiu įsitikinti, kiek smagus Domo išgirtas akismet.

Dizainas pabus toks standartinis; serverio keitimas, ko gero, priskaldė malkų Bloglines ir kitose RSS siurbelėse, bet gal ir į gerą: vat Vaidas ta proga atrado seną rašinėlį :)

Taigi, matysite keistų dalykų — nesistebėkite, tai tiesiog reiškia, kad čia kažkas vyksta :)

Gera diena, kuri prasidėjo truputį apsnūdusio Dano Cederholmo pranešimu “Bulletproof Web Design” (skaidrės PDF formatu). Idėja paprasta – jei negali kontroliuoti, kaip žmonės žiūrės tavo tinklalapį, tai suteik jam lankstumo, numatyk, kad kažkas padidins naršyklės šriftą, kažkas nematys paveikslėlių, o gal net nekraus CSS failo. Tinkamai suplanavus darbą, net ir tokiais nestandartiniais atvejais galima pigiai išsisukti. Vienoje skaidrių siūlomi keturi paprasti testai, kuriais galima labai greitai (ir apytiksliai) įvertinti kodo kokybę: išjungti išorinio CSS palaikymą (mano mėgstamas testas); įšjungti paveikslėlius; patikrinti kodą validatorium ir pažiūrėti, kaip tinklalapis elgiasi padidinus šriftą.

Per valandą įmanoma pateikti tik pagrindines idėjas, bet jei kažkam rimtai rūpi, kaip dirbti tvarkingai ir lanksčiai, tai labai rekomenduoju abi Dano knygas. Viena taip ir vadinasi: “Bulletproof Web Design”, kita – “Web Standards Solutions”. Perskaičius ir požiūris į webmeistrystę ir kodas tikrai pasikeis į gerąją pusę :).

Beje, Danas buvo vienas pirmųjų atsikratęs lentelių ir pilnai panaudojęs CSS didelėse komercinėse svetatinėse, kai 2003-iais sukūrė naujas Inc. ir Fast Company versijas.

Po pertraukos iškeičiau visą JavaScript ekspertų žvaigždyną į aklą vaikiną su šunimi vedliu. Dėl pasirinkimo neabejojau. Aš atsimenu, kokia buvo žmonių reakcija po pernykščio Robin’o pranešimo – lengvas šokas. Viena, kai neįgalus lankytojas yra kažkas abstraktaus ir bekūnio, ir visai kas kita, kai savo akimis pamatai (ir savo ausimis išgirsti), kaip jie realybėje naudojasi kompiuteriu ir internetu.

Šis pranešimas buvo ir problematiškiausias – neveikė Wi-Fi, “lūžinėjo” JAWS ir Windows, nors tai, ko gero, tik pridėjo realumo…

Esmė – net, jei formaliai ir laikomasi WCAG reikalavimų, tai negarantuoja, kad tinklalapis jau bus prieinamas neįgaliesiems – reikia testuoti.

Flash iš principo negali būti tokio accessibility, kaip HTML (jei Robin’as kaip problematiško saito pavyzdį pateikia Flash accessibility pamoką, ko begalima tikėtis?); didelės problemos naudojant JavasScript… Prognozė ateičiai – bus dar blogiau.

Tiek pernai, tiek šiemet Robino pranešimas man sukėlė labai stiprų norą už ausų atitempti poros lietuviškų web dizaino firmų atstovus, kad pasižiūrėtų ir nors truputėlį susimąstytų, ką daro. Bet… Jei “usability Lietuvoje niekam nerūpi”, tai ką bekalbėti apie accessibility :(

Būkit geri, jei per mėnesį nieko neparašysiu apie accessibility, priminkit, a?

Važiuojam toliau. Kol ne pačias šviesiausias dienas išgyvenanti Molly pasakojo apie internacionalizaciją, aš klausiausi “neskaniausio” pranešimo: Mobile Web Design. Cameronas Mollas nekaltas, kad tokia realybė, ir www standartams skirtoje konferencijoje tenka kalbėti apie antistandartiškus dalykus – šimtus skirtingų naršyklių mobiliems telefonams, skirtingas to pačio tinklalpio versijas, ar nelemtą .mobi TLD.

Žinau, kad yra nemažai entuziastų; turbūt tiesa, kad iki 2007-ųjų mobilių telefonų skaičius padidės iki trijų milijardų; labai gali būti, kad internetas “mobiliake” turi geresnes perspektyvas nei naršyklė integruota į šaldytuvą, bet – aš išgyvenčiau ir be interneto savo telefone. Kol kas abejoju didžia ir šviesia “mobile web” ateitimi. Ar žmonėms tikrai to reikia? Pamatysim.

Nieko negaliu pasakyti apie Nate’ą ir jo Yahoo!, nes buvo įdomu, kaip Rachel Andrew, Rogeris Johanssonas ir Dave Shea pasiūlys tvarkytis su CSS. Problema reali ir kasdieniška, atsakymas lengvai numanomas: “it depends”. Variantų daug, vienintelio ir teisingo dar nėra, gal ir negali būti. Universalus patarimas tik toks – rašykit komentarus ir, kai jau susikuriate sistemą, tai jos ir laikykitės.

Britas. Visiškas. Dizaineris. Visiškas. Toks mano įspūdis apie Andy Clarke. Pernykštė jo kalba buvo pati britiškiausia, stilingiausia ir elegantiškiausia, šventė akims ir ausims. � iemet? O šiemet nežinau, nes tuo metu klausiausi pranešimo, dėl kurio vieno jau buvo verta važiuoti. Tantekas Çelikas, žmogus legenda, kalbėjo apie mikroformatus (skaidrės). Pačią idėją žinau jau labai seniai, bet vis vaikščiojau ratais, o čia – pakalbėjo pusvalandį ir viskas, aš papirktas.

Žinoma, ir žmogus ne bet koks, vienas iš tų dėl kurio dabartinis internetas yra toks, koks yra (skaityti: “geresnis, nei galėjo būti”). Tantekas šiuo metu yra Technorati vyriausias technologas, anksčiau dirbo Apple, Sun ir Oracle. Microsoft kompanijoje vadovavo Internet Explorer Mac versijos varikliuko “Tasman” kūrimui. Pavadovavo taip, kad kai kuriuos dalykus, kuriuos ta naršyklė turėjo jau 2000-ais IE/Win igaus tik šiemet… Tantekas išrado “box model hack”, nors jo kurtoje naršyklėje tos problemos nėra :)

Prie mikroformatų dar grįšiu (tikiuosi), o konferencija oficialiai baigėsi tradicine “Hot topics” diskusija, su daug sveiko humoro ir rimtų pamastymų apie interneto ir jo kūrėjų dabartį ir ateitį.

Laimingieji, kurie rytoj dar bus Londone, galės apsilankyti @media Social, bet aš tuo metu jau turėčiau būti Vilniuje.